Apklausa

Ką turėtų atlikti Lentvario Kilimų bendruomenė?
 

Lankosi

Mes turime 2 svečius online


Array Spausdinti Array
Gėlės

Kaip neįprastą žiemą prižiūrėti sodą?

2013-11-08 11:30

Šiemet į Lietuvą žiema atkeliauja iš lėto – iki šiol gruodis stebino kiek per šiltu šiam metų laikui oru. Visgi meteorologai prognozuoja, kad sausio mėnesį sniegas vis ilgiau užsibus. Tam, kad sulaukus sniego neliktumėte užpustyti, dabar puikus metas apgalvoti, ką nuveikti namų aplinkoje, jog sniegas keltų ne rūpestį, o džiaugsmą. Kaip pasiruošti ir paruoši aplinką sniego sezonui pataria pasaulinė prekių sodui, namams, lauko darbams gamintoja „Fiskars“.

 

Tokią žiemą kaip ši, apsauga nuo sniego yra kaip niekad aktuali svogūninėms gėlėms, dekoratyviniams augalams, krūmams ir vaismedžiams. Dėl ganėtinai aukštos tokiam sezonui temperatūros susimaišo natūralus medžių ir augalų ciklas, jie pradeda aktyviau nei paprastai naudoti žiemai sukauptus rezervus, kartais netgi sprogdinti pumpurus. Tokios šiltos žiemos metu kaip ši, pradeda veikti atvirkštiniai cheminiai bei fiziologiniai procesai, žymiai sumažėja cukraus kiekis augaluose. Augalai tampa neatsparūs šalčiui, ankstyvas augalų žydėjimas didina jų nušalimo galimybę, iškyla grėsmė augalų dauginimosi procesams.

Tad specialios priežiūros reikalauja ir tie augalai, kuriuos įprastai palikdavote peržiemoti savo pačių jėgomis – jei rudenį nespėjote paruošti sodo galimoms šalnoms, nešalta žiemos pradžia jums suteikė antrą šansą. Neverta tuščiai viltis, jog visa žiema bus šilta, o pavasarį krimstis dėl nušalusių augalų.

Kol žemė nesušalusi, reguliariai laistykite medelius, nes šiemet žemė labai sausa, vandens ypač trūksta aplink medžių šaknis. Medelius laistykite kartą ar du per savaitę – taip drėgmė ir su vandeniu gaunamos medžiagos ilgiau užsilaikys, o atėjus pavasariui medeliai turės kuo maitintis. Jei nuo rudens ant vejos liko nesugrėbtų lapų, šį darbą reikėtų atlikti, kol lapai dar nepradėjo pūti. Jei sode auginate vaismedžių, atidžiai apžiūrėkite ar ant jų neliko lapų ir vaisių. Juos, kartu su kenkėjų lizdais, sunaikinkite.

Pradėjus spausti šalčiams, medelius uždenkite ir kartas nuo karto patikrinkite, ar apdangalai laikosi tvirtai, nėra pažeisti. Jei medelius prilaiko atramos, jas taip pat reikėtų reguliariai tikrinti – nuo stipresnio vėjo, lietaus ar sniego jos gali išklypti.

Iškritus sniegui apžiūrėkite medžius ir nuo šakų nupurtykite sniegą, antraip nuo svorio gali pradėti lūžinėti šakos. Kad medelių šaknys ne tik šiltai žiemotų, bet ir nuolat būtų aprūpinamos drėgme, ant jų sukaskite sniegą, o norėdami medelius ir krūmus apsaugoti nuo žiemą aktyviai maisto ieškančių graužikų, aplink kamienus sniegą sutrypkite.

 

Tulpių kenkėjai

Tiesioginių tulpių kenkėjų nedaug. Vieni jų — amarai. Baltijos šalyse tulpėms kenkia šios amarų rūšys: Mysodes persicae Sulz., Neomyzus circumflexus Buckt, Macrosiphum euphorbia Thom., Aphis fabae Scop. (Rupais, 1972). Amarai parazituoja peržydėjusiose tulpėse ir platina kai kurias virusines ligas. Šaknų erkutė (Rhysoglyphus echinopus Fum et Rob.) gali sukelti šerdies puvinį. Dažną pavasarį tulpių svogūnus išgraužia pelės. Dažniau [...]

Fiziologinės tulpių ligos

Fiziologinėmis ligomis daugiausia serga pražydinamos tulpės. Lauke dažniausiai plinta gumozė, „blamvgroein” ir kalkligė. Gumozė. Ant svogūno maitinamojo lukšto kaupiasi lipnus skystis. Kai šio skysčio susirenka daugiau, audiniai išburksta, vėliau šis skystis išteka ir sukietėja. Liga dažniausiai pažeidžia tik ką nukastus, ypač apdaužytus svogūnus. Nustatyta, kad gumozę skatina net ir nedidelė etileno koncentracija saugyklose arba dirvoje. Ypač dažnai [...]

Virusinės tulpių ligos

Nustatyta, kad tulpėse parazituoja 7 rūšys virusų. Dvi rūšis — žiedlapių margligės ir agurkų mozaikos — platina amarai, keturias — tabako dryžuotosios garbanės, tabako žieduotosios dėmėtligės, vaistučio mozaikos ir tabako juodąjį žiedinį dėmėtumą — perneša nematodai ir vieną — tabako nekrozės virusą — dirvoje esantis grybas Olpidium brasicae. Mūsų šalyje tulpėse visus šiuos virusus, išskyrus [...]

Grybinės tulpių ligos

Kekerinis tulpių puvinys (sukėlėjas Botrytis tulipae ‘(Lib.) Lind.). Tai labai paplitusi tulpių liga. Kitiems augalams žalos nedaro, o kiti kekerinio puvinio sukėlėjai tulpėms nekenkia. Ant pražydinamų tulpių kartais aptinkama Botrytis cinerea rūšis. Grybas plinta trumpaamžėmis sporomis, kurios išlieka dirvoje, arba ant svogūnų išsivysto skleročiai. Pirminiai ligos požymiai išryškėja jau ankstyvą pavasarį: maždaug 5 cm daigeliai nustoja augti, [...]

Tulpių svogūnėlių rūšiavimas ir laikymas

Svogūnams auginamas tulpes reikia kasti kasmet, tada svogūnų prikasama daugiau, ypač didelių, ir jie būna sveikesni, nes atskiriami visi pažeisti ir sergantys, o sveikieji beicuojami ir sodinami vis naujoje vietoje. Tačiau Škotijos sodininkystės institute atlikti bandymai su ‘Apeldoorn’ ir ‘Lustige Witwe’ įvairių frakcijų svogūnais parodė, kad svogūnus geriau kasti kas antri metai, nes tada gaunama [...]

Tulpių priežiūra vegetacijos metu

Dirvos purenimas ir ravėjimas Anksti pavasarį, tulpėms sudygus, reikia atidžiai apžiūrėti visą plotą. Sergančius ir silpnus augalus pašalinti (iškasti su žemėmis, nuošalioje vietoje sumesti į duobę ir užpilti negesintomis kalkėmis, o paskui žeme). Po to dirvą reikia supurenti. Tarpus tarp lysvių ar juostų galima purenti arkliniu arba traktoriniu purentuvu, o tarp augalų — rankiniu kauptuku. Per visą [...]

Tulpių svogūnėlių sodinimas

Tulpių svogūnų sodinimo laikas Tulpių svogūnai sodinami rudenį, kai dirva atvėsta po vasaros karščių. Tai būna rugsėjo viduryje ar pabaigoje—spalio pradžioje. Sodinant dirvos temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 10°C. Tokioje temperatūroje tulpės geriau šaknijasi, ne tokia pavojinga fuzariozė ir ne taip plinta dryžligė, kurią platina Trichodorus genties nematodai. Svarbu, kad pasodinti svogūnai iki šalčių spėtų [...]

Tulpių auginimas ir priežiūra

Dirvos dirbimas Tulpėms parenkama saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta. Reljefas lygus, dirva priemolio ar lengvo priesmėlio, neutralios reakcijos, podirvis laidus. Gruntinio vandens lygis rudenį ir žiemą turi būti ne sekliau kaip 1 m. Visai netinka tokios dirvos, kuriose gruntinis vanduo pakyla aukščiau kaip 50—60 cm. Labai svarbu tulpėms gilus armens sluoksnis. Tulpių svogūnai sodinami 10—15 cm gyliu. [...]

 

Rožių auginimas, dauginimas ir priežiūra

Šiek tiek istorijos apie rožes. Seniausi rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimos rožės, teigė, jog jos kilę iš senovės Indijos, nors manoma, kad šių gėlių tėvynė yra Persija. Pasak padavimo, gražiausia pasaulio moteris Lakšmi gimė prasiskleidusiame rožės žiede. Visatos sutvėrėjas Višnu, pabučiavęs merginą, ją prižadino ir ji tapo jo žmona. Nuo šios akimirkos Lakšmi buvo paskelbta grožio [...]

Gėlių priežiūra išvykstant atostogų

PASIRŪPINKITE GĖLĖMIS IŠVYKDAMI ATOSTOGŲ □ pagenėkite labai išaugusias kambarinių gėlių šakas – kinrožių, sparmanijų, fikusų ir kitų. Suformuokite gražius kerus; □ gausiai laistykite kambarines gėles. Nuo drėgmės trūkumo pagelsta ir byra apatiniai gėlių lapai; □ kas 2 savaites kambarines gėles nuplaukite tekančio vandens srove. Neplaukite gėlių pūkuotais lapais. Plovimas – profilaktinė priemonė prieš kenkėjus; □ pasirūpinkite gėlėmis išvykdami atostogų. [...]

Gėlės balkonams ir palangėms apželdinti

Meniškai apželdinti balkonai ir palangės ne tik puošia namą, bet. ir sudaro vieną iš būtinų elementų naujajam architektūriniam planavimui. Apsodinti balkonus ir palanges gėlėmis nesunku. Reikia tik sukalti dėželes, jas nudažyti žalia arba namo spalva ir pritvirtinti. Dėželės daromos iš sausų 1,5—2 cm storio lentų. Paprastai jos sukalamos 22—25 cm aukščio, 25 cm pločio ir atitinkamo ilgio [...]

Kambarinių gėlių išdėstymas, sustatymas

Daugumai kambarinių gėlių pagrindinė vieta — langas. Tam išnaudojamos palangės ir vietos arti lango. Labai mėgstančios šviesą gėlės sustatomos ant palangių, mažiau šviesos reikalaujančios — netoli langų, o per 2—3 m nuo langų ir apšviestuose kambario kampuose — ūksminės gėlėsSvyrančios gėlės — uolaskėlė, katilėlis, epifiliumas — pakabinamos languose kaip galima arčiau stiklo, tačiau nepriglaudžiamos prie [...]

Gėlių parinkimas pagal įvairias kambarių sąlygas

Visos kambarinės gėlės kelia tam tikrus reikalavimus šviesos, oro, šilumos, drėgmės ir maisto medžiagų atžvilgiu. Gerai apšviestuose kambariuose, kurių dideli langai yra į pietų pusę, galima auginti šviesą mėgstančias gėles. Nedideliais, į rytus ar vakarus išeinančiais langais kambariai gauna mažiau šviesos, o į šiaurę išeinančiais langais kambariai tinkami tiktai labiausiai mėgstančioms ūksmę gėlėms. Kambarių apšvietimas priklauso ne [...]

Kambarinių gėlių ligos

Be įvairių kenkėjų, kambarinės gėlės neretai kenčia nuo įvairių ligų. Iš jų labiausiai paplitusios yra miltligė, rūdys, lapų dėmėtumas, chlorozė. Miltligė. Šiai ligai ypač neatsparios yra chrizantemos, rožės, cinerarijos, hortenzijos ir daug kitų gėlių. Ligos sužaloti augalo lapai, jauni ūgliai ir žiedų pumpurai būna lyg miltais apibarstyti – supeliję. Tai grybinė liga su kuria kovojama, purkščiant [...]

Kambarinių augalų kenkėjai ir kova su jais

Kenkėjai Netinkamai prižiūrimas kambarines gėles dažniausiai puola šie kenkėjai: voratinklinė erkutė, tripsas, amarai, skydamariai, gauruotieji amarai, nematodos ir sliekai. Voratinklinė erkutė. Labai mažas 0,4- 0,5 mm kenkėjas. Jis dažniausiai gyvena apatinėje lapų pusėje, rezga tankius, plonyčius, baltus voratinklius ir čiulpia lapų sultis. Tačiau neretai jų esti viršutinėje lapų pusėje ir ant žiedų (kalijų, ciklamenų). Vasarą erkutė (patelė) [...]

Kambarinių gėlių tręšimas ir dauginimas

KAMBARINIŲ GĖLIŲ TRĘŠIMAS Gėlės tręšiamos organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Nebloga trąša yra nuplautos, šviežios, nesūdytos mėsos vanduo. Juo laistomos gėlės gerai auga. Kaip fosforo trąša žydinčioms gėlėms labai tinka stalių klijai. Jie paruošiami taip: du gramai klijų virinami litre vandens, kol visiškai išsileidžia. Ataušintais klijais laistoma, o po kelių valandų vazonuose supurenamas susiklijavęs žemės paviršius. Iš mineralinių trąšų kambarinėms [...]

Kambarinių gėlių laistymas

Per sausai laikoma gėlė blogai auga, o per gausiai laistoma – dažniausiai nunyksta. Gėles reikia laistyti tada, kai žemė, kurioje jos auga, yra sausa. Žinoma, negalima laukti, kol žemė visiškai išdžiūva ir gėlė pradeda vysti. Ypač išsekina gėlę pakartotinis suvytimas. Kada reikia lieti, sprendžiama iš šių požymių: sausa žemė būna pilka ir palietus nekimba prie pirštų, barškinant [...]

Kambarinių gėlių genėjimas

Pavasarį persodintas gėles būtinai reikia apgenėti, kad būtų pusiausvyra tarp lapų ir šaknų. Persodinta gėlė netenka dalies šaknų ir nebegali aprūpinti drėgme visų lapų, kurių dalis, gėlę persodinus, kartu su jaunais ūgliais nuvysta – augalas serga. Genėti gėles reikia, kad gausiau žydėtų ir išaugtų gražesnės formos. Negražiai išauga negenimos pelargonijos, fuksijos, ligustrai, oleandrai ir kitos gėlės, ypač [...]

 

Kambarinių gėlių persodinimas

Kambarines gėles geriausia persodinti pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais, kada jos pradeda augti. Prieš persodinimą reikia paruošti kiekvienai gėlei tinkamus žemių mišinius, kurie persijojami pro sietelį, ir parinkti vazonus. Negalima sodinti gėlių į labai didelius vazonus. Reikia, kad naujojo vazono skersmuo būtų 2-3 cm didesnis už senojo. Tinkamiausi gėlėms vazonai yra neglazūruoti moliniai ir nedažyti mediniai. [...]

Krūmiška rožė ‘Grandhotel’

Tai viena gražiausių šiuolaikinių krūmiškų rožių raudonais žiedais, pripažinimo sulaukusi už grožį ir atsparumą ligoms. ‘Grandhotel’ rožės forma krūmiška. Augalas užauga iki dviejų metrų aukščio. Tvirti rožės ūgliai smarkiai šakojasi, todėl augalas gali pasiekti 1,5 m plotį. Vasaros pabaigoje ant krūmo užauga keli ilgi ūgliai, kuriuos galima pritvirtinti prie atramos kaip laipiojančios rožės ūglius. Rožės ‘Grandhotel’ žiedai [...]

Kaip prižiūrėti stambiažiedes chrizantemas

Stambiažiedės chrizantemos lapų pažastyse nuolat išaugina ūglius, todėl juos reikia išskabyti (kaip pomidorams). Rudeniop, kai formuojasi žiedai, labai svarbu laiku pašalinti šoninius žiedų pumpurus. Praėjus porai savaičių po stambiažiedžių chrizantemų pasodinimo, tręšiama atskiestomis srutomis (1 dalis srutų 4 dalims vandens), amonio salietra (1g salietros 1 l vandens) arba kompleksinėmis trąšomis, geriausia tokiomis, kuriose yra daugiau [...]

 

Aukšti topinambų lapai – priedanga nuo pašalinių žvilgsnių

Juos auginti tikrai lengva. Pavasarį gumbus reikia pasodinti eilėmis 30-50 cm atstumu, 10 cm gylyje. Per metus porą kartų reikia patręšti universaliomis trąšomis. Galima įterpti perpuvusio mėšlo ar komposto, tuomet beveik nereikalingos mineralinės trąšos. Vasarą augalus reikia palaistyti, nes išdžiūvę augalai nuleipsta. Nors topinambai nelepūs, bet nemėgsta besikaupiančios drėgmės ir sunkių šaltų dirvų. Nuo liepos [...]

 

Egzotiškasis aronas

Pavasarį aronai sodą puošia kalijų žiedus primenančiais žiedais, o rudenį – raudonomis uogomis. Aronus geriausia sodinti rudenį, jie mėgsta pusiau pavėsį po lapuočiais medžiais. Žydi nuo balandžio iki birželio, neatsparūs šalčiams, todėl juos reikia pridengti. Tačiau sodindami juos būkite atsargūs: visose šių augalų dalyse yra stipriai veikiančių nuodingų medžiagų. Pavasarį aronai mėgsta drėgną, o vasarą-sausą [...]

Gėlių sėklų daigumas

Kai kurias gėles, kaip ir daržoves, vienoje vietoje nepatariama auginti kelerius metus iš eilės. Pavyzdžiui, astras toje pačioje vietoje galima auginti ne anksčiau nei po 5 metų, šias gėles apsaugojant nuo fuzariozės. Įsigydami gėlių sėklų turite žinoti, kiek ilgai jos gali išlikti daigios. Išlieka daigios 1-2 metus 1—2 metus išlieka daigios flioksų, serenčių, primulių, verbenų, nemezijų ir [...]

Ne pas visus gėlininkus kanos sulaukia pavasario

Jos nepaprastai gražiai puošia gėlynus, bet atėjus rudeniui, po pirmųjų šalnų, jas reikia nukirpti, o šakniastiebius iškasti. Deja, ne visiems pasiseka išlaikyti kanas per žiemą. Iškasę žemių stenkitės nenupurtyti. Apdžiovinkite saulėje ar šiltnamyje, kur nepavojingos šalnos, ir sudėję į dėžes, perneškite į rūsį. Rūsyje temperatūra turėtų būti 4-5°C. Žinoma, ne visuose rūsiuose ji tokia. Kanas [...]

Gelteklė – prieskoninė daržovė

Jos dar vadinamos juodšaknėmis. Gelteklių skonis primena lazdynų riešutus. Gelteklės šaknys labai maistingos. Jose daug angliavandenių, baltymų, riebalų, 6,9 mg proc. vitamino C, 0,75 mg proc. vitamino B1 , 0,02 mg proc. vitamino B2. Taip pat daug kalio, fosforo, kalcio, magnio, geležies. Be to, gelteklės šaknyse yra rauginių medžiagų, asparagino, levulino ir kitų, kurios turi gydomųjų [...]

Sanchezijos formuojamos genint

Šios gėlės labai dekoratyvios, kilusios iš Peru, Ekvadoro, kur auga drėgnuose tropikų miškuose. Į Europą atvežtos neseniai. Sanchezijos lengvai ir greitai auga, per kelerius metus pasiekia žmogaus ūgį. Jos ne tik įspūdingo dydžio, bet ir stambiais gražiais lapais, kurie net 30 cm ilgio, 5-10 cm pločio, elipsės formos, nusmailėjusia viršūne, tamsiai žali su šviesiai geltonomis gyslomis. [...]

Rozmarinai

Rozmarinai – visžaliai, 1 metro aukščio krūmai. Rozmarinų tėvynė – Viduržemio jūros šalys; savo tėvynėje šie augalai išauga iki 2 metrų aukščio. Rozmarinuose yra eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, dervų, kartumynų. Dėl savo aromato ir karstelėjusio skonio rozmarinai vartojami kulinarijoje. Prieskoniams vartojami sausi ir susmulkinti rozmarinų lapai, kurių beriama į pirmuosius ir antruosius patiekalus, salotas bei [...]

 

SVOGŪNINES GĖLES GALIMA SODINTI IKI UŽŠALIMO

Iki spalio pabaigos, iki šalnų, ieškokite reikiamos sėklos, dezinfekuokite ją ir sodinkite į rūpestingai paruoštą lysvę. Lelijas, tulpes, žydres, snieguoles, narcizus, vėlyvius, dekoratyvinius česnakus, margutes, netgi bijūnus ir vilkdalgius. Sėklą dezinfekuokite 40 laipsnių šilumos vandenyje pusę valandos, į kibirą (10 litrų) įbėrę 3 g kalio permanganato arba valgomąjį šaukštą su kaupu (30 g) fundazolo. Visoms [...]

Išsprogusias rožes reikėtų uždengti

Šiltėjant klimatui, kartais gėlės nesusigaudo ir pradėjus šviesti saulutei, pradeda sprogti, nors dar pats viduržemis. Pradeda busti arbatinės hibridinės ir dauguma floribundinių rožių. Šios rožės žydi iki pačių šalnų, žiemą pasitinka su lapais, ūgliais ir net žiedais. Šalčiai nutraukia jų vegetaciją, bet jei atšyla ir vidutinė paros temperatūra siekia 5ºC šilumos, jos vėl pradeda vegetuoti, [...]

Žemaūgių augalų gėlynas

Jei klosite kiemą trinkelėmis, palikite kvadratą ar kitos formos žemės lopinėlį žemaūgiam gėlynui. Įsigykite kelių rūšių žemaūgių augalų, kurie žydi pastelnių spalvų žiedeliais arba turi gražius pilkai sidabrinius lapus. Tokiam gėlynui gerai tiks tiesiaragė našlaitė, plunksninis gvazdikas, duglaso flioksas, vilnotoji notra, darželinė našlaitė, saulenis, švelnoji rasakila, karpatinis katilėlis ir dar daugelis kitokių augalų. Pakraščiams apsodinti tiks [...]

 

Tikroji levanda

Augalas medingas, dekoratyvus, vaistinis, prieskoninis. Prieskoniams vartojami žali ir džiovinti žiedai ir lapai. Tinka žvėrienos, avienos, riebos mėsos, silkių, žuvies ir daržovių patiekalams pagardinti, marinatams, padažams ir gaiviesiems gėrimams aromatizuoti. Eterinis aliejus plačiai vartojamas perfumerijoje, medicinoje. Auginimui tinka saulėta, gerai įdirbta, turtinga maisto medžiagomis priesmėlio arba lengvo priemolio dirva. Pirmaisiais auginimo metais auga lėtai, užauga iki [...]

 

Valgomų augalų lysvaitė

Raudonoji monarda. Žiedai tinka saldiems patiekalams, salotoms gardinti; lapai tinka arbatai plikyti. Rožė. Žiedai tinka desertams, salotoms gardinti, marinatams ruošti bei tualetiniam vandeniui gaminti. Smulkusis serentis. Lapai ir žiedai tinka žuvies patiekalams, salotoms gardinti. Paprastasis raudonėlis. Lapai ir žiedai tinka žuvies ir daržovių patiekalams, picoms gardinti, kvapniai arbatai paruošti. Kvapusis mairūnas. Lapai ir žiedai tinka mėsos patiekalams, picai, tirštoms [...]

Savaime pasisėjančios gėlės

Prieš įveisdami savaime pasisėjančių augalų, pirmiausia pasidomėkite, ar jiems tiks jūsų sode esančios dirvos ir aplinkos savybės, ar jie galės lengvai sudygti ir gerai vešėti. Paskui kruopščiai paruoškite dirvą gėlyne: ją giliai sukaskite, gerai išpurenkite, išravėkite, paskleiskite komposto sluoksnį, sumaišykite jį su žemėmis. Iš pradžių savaime pasisėjančių augalų įsigykite parduotuvėje. Tik nepirkite hibridų F1. Dažniausiai šie augalai [...]

 

Raudonžiedė karpažolė

Įvairi ir didelė karpažolių gentis. Gėlininkus labai domina sukulentinės karpažolės. Jų išvaizda, priežiūra tokia pat, kaip kaktusų. Viena rūšių iš karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos yra raudonžiedė karpažolė. Gražus, lengvai auginamas kambarinis augalas, kilęs iš Madagaskaro. Auginkite ant palangės iš pietų pusės ar kuo šviesesnėje vietoje. Labai gerai pakenčia sausą kambario orą. Žiedai – tai ryškiai raudonos [...]

 

Didysis debesylas

Didieji Debesylai (lot. Inula helenium) nuo senų laikų mėgstami kaimo gėlynų augalai. Didysis debesylas mėgstamas ne tik dėl gražių žiedų, bet ir dėl vaistinių savybių. Jo šaknyse yra medžiagų, gydančių bronchitą ir peršalimo ligas. Didysis debesylas užauga net iki 2 metrų aukščio. Pagrindiniai lapai elisės formos. Jie gali užaugti iki 1 metro aukščio. Žiedai su [...]

 

Narcizų ypatumai

- gali augti bet kokioje dirvoje – nuo smėlio iki molio, jei dirva gerai nudrenuota ir ilgai nestovi vanduo. Sunkesnėje dirvoje auga geriau, nes ji ilgiau sulaiko drėgmę ir ne tiek peršąla žiemą; - geriausiai sodinti saulėtose, apsaugotose nuo vėjų vietose. Gali augti tarp medžių ir krūmų, kurie pavasarį nesudaro pavėsio; - narcizų svogūnai tik trečiaisiais augimo [...]

Kodėl krenta gėlių lapai?

Priežasčių dėl ko krenta lapai gali būti įvairių. Pavyzdžiui, fikusas gali būti perdžiūvęs, arba perlaistytas, o galbūt patyrė didelį temperatūrų svyravimą. Jeigu lapai krinta pageltę, galima įtarti, kad augalas yra įmirkęs. Šiuo atveju geriausia augalą išversti iš vazono ir apžiūrėti šaknis. Jeigu jos pajuodusios, nupjauti ir augalą persodinti į naują, neužterštą žemę. Citrinmedžio lapeliai gali byrėti [...]

Kaip auginti gerberą?

Gerberos mėgsta šviesią patalpą. Jos šilumamėgės, dieną turi būti 20-22ºC, naktį – 18-20ºC šilumos. Aukštesnė temperatūra skatina žydėjimą, žemesnė – stabdo. Poilsio metu joms reikia 12-14ºC šilumos, nemėgsta skersvėjų, temperatūros kaitos. Gerberos poilsiauja vėlai rudenį ir žiemą, tuo metu nereikia gausiai laistyti ir tręšti, nes pradės sirgti. Gerberos sodinamos į lengvą, gerai vandenį ir orą praleidžiantį žemės [...]

Hiacinto sodinimas, auginimas ir priežiūra

Hiacinto priežiūra. Žiemą parduotuvėse būna įvairių žydinčių hiacintų. Ne vienas esame gavę dovanų. Kai hiacintas nužydi, reikia nupjauti žiedynstiebį. Laistyti saikingai, stengtis neužpilti ant svogūno. Tręšti mineralinių trąšų mišiniu kas 10 dienų (NPK 1:2:1). Kai pradės gelsti lapai, laistyti rečiau. Lapams nugeltus svogūną vazone palikti 2 savaites. Vėliau išimti iš vazonėlio ir laikyti ne vėsesnėje [...]

Gėlės su jutikliais ir davikliais

Žmonės ir jų kambarinės gėlės galėtų daug geriau sugyventi tarpusavyje, jei dažniau skambintų telefonų. Tokią hipotezę pateikė augalų telekomunikacijos tyrėjai iš Niujorko savo projekte „Botaninicalls“. Tyrimo metu apie kambarinių gėlių buvo sumontuoti jutikliai, kurie fiksuoja oro ir dirvožemio drėgmę, anglies dvideginio kiekį ore ir ant augalų krintančią šviesą. Visa tai patenka į kompiuterį. Šeimininkas, paskambinęs gėlėms, gali [...]

Gardenijos persodinamos pavasarį

Gardenija – lipikinių šeimos, kilusi iš Rytų Azijos. Tai gražus, nedidelis, visad žaliuojantis krūmelis su smulkiais blizgančiais lapeliais ir baltais, maloniai kvepiančiais žiedais. Žydi nuo vasario iki spalio mėnesio. Gardenija veisiama ūgiais, kurie pjaunami kovo mėnesį ir sodinami į smėlį. Gerai įsišaknija per 14 dienų 20-25ºC temperatūroje. Daigams sodinti žemių mišinys sudaromas iš 1 dalies [...]

 

Augalai šešėliuotam gėlynui

Sienos, tvoros ar gyvatvorės šešėlyje galima užauginti įvairiaspalvių gėlių, kurios ryškiomis spalvomis gali papuošti gėlyną. Žinoma, spalvas reikėtų derinti. Tad kokie augalai kokiomis spalvomis žydi? Raudoni ir rausvi. Astilbė (žydi liepą – rugsėjį), užauga iki 1,20 m, stambiažiedė notra, žiedai violetiniai rausvi (žydi birželį – liepą), užauga iki 60 cm, ugninė žiognagė, žiedai oranžiniai raudoni (žydi [...]

Anturiai

Tai įspūdingi lapiniai ir žydintys augalai. Priklauso jie ajerinių (Araceae) šeimai, kilę iš Vidurio ir Pietų Amerikos tropinių miškų. Burbuolės pavidalo žiedyną gaubia didelis spalvotas pažiedlapis. Žiedynas panašus į kalijų. Gėlių parduotuvėse galite nusipirkti Šerčenio anturio hibridus (A. scherzerianum hybrida). Šie hibridai žydi ištisus metus. Gerokai didesni ir reiklesni šilumai bei oro drėgmei yra A. [...]

Agavų dauginimas ir panaudojimas

Kambariuose auginamas agavas galima dauginti atžalomis bei šaknų auginiais. Atžalas reikia atskirti nuo pagrindinio augalo ir pasodinti vazone. Šaknų auginius reikia nupjauti taip, kad ant kiekvieno auginio būtų po vieną akutę. Nupjautus auginius reikia 2-3 valandas pavytinti, užberti susmulkinta medžio anglimi, pasodinti talpose su smėliu, o kad auginiai įsišaknytų, laikyti 20ºC šilumoje. Suaugusias agavas, įsišaknijusius [...]

Agavos

Agava pavadinta deivės Agavos vardu. Išvertus iš graikų kalbos, žodis agava reiškia kilnioji, puikioji, nuostabioji. Agava – galingas, daugiametis, žolinis, sukulentinis augalas. Be abejo, kambariuose agava užauga žymiai mažesnės nei natūralioje gamtoje. Agavos lapai – matiniai, pilkšvai žali, nes juos dengia vaško apnašos. Gėlininkai šiuo metu augina išvestines agavas su įvairių spalvų lapais. Šiuo metu [...]

Jei nežydi bijūnai

Pirmiausia derėtų parinkti jiems tinkamą augimo vietą. Bijūnas – šviesamėgis augalas, todėl jam reikia saulėtos vietos. Jei pasodinsite prie namo sienos saulės atokaitoje, jie kentės nuo karščio ir drėgmės trūkumo. Bijūnų žydėjimui įtakos turi ir dirvos rūgštingumas. Pats tinkamiausias dirvos pH – 6,5. Jei žemė labai rūgšti – ją pakalkinkite. Dalindami senus kerus žiūrėkite, kad [...]

 
Array Spausdinti Array
Vaiskrūmiai

cherry

Vynuogių genėjimas ir formavimas

Vynuogės yra vijoklinis augalas, jų negenėtas stiebas gali išaugti keliasdešimt metrų ilgio, bet genimi vynuogių krūmai ilgą laiką išlieka tokio pat dydžio. Vynuogių genėjimas yra iki smulkmenų ištyrinėtas. Žinoma keliasdešimt formavimo ir genėjimo metodų. Auginant vynuoges įprastame sode, pakanka žinoti du arba tris metodus. Prižiūrimas vynuogių krūmas susideda iš trumpo kamieno ir daugiamečių, genėjimu labai sutrumpintų [...]

Raudonųjų ir baltųjų serbentų genėjimas ir formavimas

RAUDONŲJŲ IR BALTŲJŲ SERBENTŲ GENĖJIMAS Raudonieji ir baltieji serbentai genimi kitaip negu juodieji, nes jie dera ne ant jaunų stiebų, bet ant puokštinių šakučių, išaugusių iš keliamečių stiebų. Puokštinės šakutės pradeda formuotis antraisiais metais, o stiebai auga 6-7 metus. Rudenį pasodinti serbentai pavasarį trumpinami virš 3— 4 pumpuro. Antrųjų metų pavasarį išpjaunami tik besikryžiuojantys arba išlinkę stiebai. [...]

Juodųjų serbentų genėjimas ir formavimas

JUODŲJŲ SERBENTŲ GENĖJIMAS Daugiausia žiedinių pumpurų užmezga ir gausiausiai dera jauni vienmečiai ir dvimečiai juodųjų serbentų stiebai. Patys derlingiausi – prieš metus išaugę stiebai. Senesni stiebai mažai šakojasi, krauna nedaug žiedinių pumpurų, jų uogų kokybė esti prastesnė. Juodųjų serbentų genėjimo tikslas – kasmetinis krūmų atjauninimas pašalinant senas šakas ir paliekant jaunus ūglius. Dvimečiai arba gerai išaugę vienmečiai [...]

Agrastų genėjimas

Agrastai, panašiai kaip raudonieji serbentai, žiedinius pumpurus formuoja ant trumpų puokštinių vaisinių šakučių. Todėl agrastai genimi iš esmės taip pat kaip raudonieji serbentai. Pasodinti agrastų krūmai patrumpinami prie pat dirvos paviršiaus, kad gerai prigytų ir išaugintų stiprius ūglius. Antraisiais ir trečiaisiais metais pašalinami tik labai išlinkę ir žeme besidriekiantys stiebai. Ateinančiais metais krūmai retinami išpjaunant senas [...]

Kada sodinti svarainius?

Svarainiai sodinami rudenį, ir kuo anksčiau rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Jeigu sodinukas vienų metų, šaknį būtinai reikia patrumpinti visu trečdaliu, kad šakotųsi. Svarainiams reikia skirti vienos obels plotą, t.y. 50 kv metrų. į tokį plotą susodinsime 100 krūmelių. Apie pusę neprigis ar bus blogi. Taigi liks apie 50. Iš kiekvieno svarainio vidutiniškai gaunama apie [...]

Serbentus geriausia sodinti Spalį

Serbentai nėra reiklūs dirvožemiui, tačiau geriausiai auga ir dera pasodinti Įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Juos galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį, bet geriausia spalio menesį. Serbentai geriausiai auga, jei juos pasodiname saulėtoje vietoje. Serbentų sodinukus reikia sodinti 5-8 cm giliau, nei jie buvo pasodinti medelyne, atstumas tarp pasodintų serbentų krūmų turėtų būti 0,8-1 m. Genėti [...]

Serbentų genėjimas

Norint gauti gražių, stambių uogų derlių, serbentų krūmus būtina genėti. Pagal serbentų amžių genėjimas skirstomas į du laikotarpius. Pirmiausiai formuojami jauni, iki 4 metų amžiaus krūmai. Kitaip genimi derantys krūmai. Per pirmą laikotarpį suformuojamas krūmas su reikiamu skirtingo amžiaus šakų skaičiumi. Krūmai formuojami tuojau po pasodinimo. Pasodinus pavasarį visi ūgliai nukerpami, virš žemės paliekama 5-7 cm [...]

strawberryBraškių daigus reikia sodinti vėsesniu oru

Geriausia sodinti nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios, rudenį iki rugsėjo vidurio. Daigus geriausia sodinti vėsesniu, lietingu oru, o jei dienos karštos ir saulėtos – vakare, pašalinus visus didesnius lapus. Prieš sodinant braškes, joms skirtas plotas turi būti patręštas kalio ir fosforo trąšomis. Pasodinus braškes pavasarį, jas reikia patręšt azotu, kai išauga keli nauji lapeliai [...]

Serbentai mėgsta gerą apšvietimą

Jei serbentus sodinsite pavasarį, tai sodinkite balandžio pradžioje, kaip ir kitus sodo augalus, tačiau tikslią datą kasmet nurodo pati gamta. Būna metų, kai balandžio pradžioje žemę dar dengia sniegas, tuomet sodinti tenka vėliau. Jeigu žemė, kur numatėte sodinti derlinga, nebūtina kasti duobių, užtenka ją perkasti 20-30 cm gyliu ir savaitę prieš sodinimą įterpti (išbarstyti ir [...]

 
Array Spausdinti Array
Vaismedžiai

Cidonija

Cidonijos gentis (Cydonia Mill). Gimininga obeliai, kriaušei, svarainiui. Kadaise Karolis Linėjus visus šiuos augalus buvo priskyręs vienai kriaušės genčiai (Pyrus L.). Pbelis ir kriaušė greit tapo savarankiškomis gentimis, o svarainis su cidonija iki XIX a. Buvo skiriami į vieną (Cydonia) gentį. Tik XIX a. ši gentis buvo padalinta. Obels didumo baltai žydintys medžiai buvo [...]

Kaip genėti vaismedžius. Vaismedžių genėjimo laikas ir būdai

VAISMEDŽIŲ GENĖJIMO BŪDAI Pradėjusius derėti obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, abrikosų ir persikų vaismedžius reikia sistemingai genėti kasmet nuo 5-8 metų. Derančiuose soduose taikomi keturi pagrindiniai genėjimo būdai. RETINAMASIS (ŠVIESINAMASIS) GENĖJIMAS Kaip rodo pats pavadinimas, tokio genėjimo tikslas – palengvinti patekti saulės šviesai į vainiko vidurį. Vainikų šviesinimas pagrįstas jų retinimu, o kartais vaismedžių žeminimu ir vainiko pločio ribojimu. Šviesinant pašalinamas [...]

Kada genėti vaismedžius ir vaiskrūmius

VAISMEDŽIŲ IR VAISKRŪMIŲ GENĖJIMO LAIKAS Skiriamas žiemos (ne vegetacijos metu) ir vasaros genėjimo laikotarpis. Dažniausiai genima ne vegetacijos metu. Mažuose soduose galima pradėti genėti vasario kovo mėnesiais, o baigti balandžio mėnesį. Tai geriausias obelų, kriaušių ir slyvų genėjimo laikas. Stambiuose soduose, kur genėjimas užtrunka ilgiau, jį galima pradėti sausio mėnesį ir tęsti iki gegužės, kol vaismedžiai [...]

pearsKriaušių ūkinė ir maistinė vertė

Nuo kada kriaušės pradėtos auginti Lietuvoje, tikslių žinių neturima. Kultūrinės kriaušės pirmą kartą minimos 1678 m. Vilniaus apskrities Pavytinės dvaro inventoriaus sąrašuose. Iki XIX a. pabaigos kriaušės daugiausia buvo auginamos dvarų bei vienuolynų soduose, kuriuose buvo auginamos ne tik vietinės, bet taip pat iš Vakarų Europos įvežtos kriaušių veislės. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje [...]

Komentarų nėra

Vaismedžiai

Obelų ūkinė ir maistinė vertė

Ddidelį obelų paplitimą lemia daugelis veiksnių. Pirmiausia, jos gerai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų. Sibire sukurtos veislės nepašąla net esant 40-45 laipsnių šalčiui.Tinkamai parinkus veisles ir poskiepius, obelis galima auginti ir drėgnesniuose, ir gana sausuose rajonuose. Obelų auginimo technologija yra neblogai ištirta, daugelį priežiūros darbų galima mechanizuoti. Pramoninė obelų auginimo technologija ir gausūs obuolių derliai labai [...]

Valgomasis kaštainis

Jei sode turite vietos – sodinkite šį vieną stambiausių ir ilgiausiai augančių medžių. Jis gali užaugti iki 15-20 m aukščio ir sulaukti daugiau kaip 300 metų. Valgomieji kaštainiai žydėti ir derėti pradeda vėlai. Kultūrinės gerai derančių medžių veislės užauga tik 6-8 m aukščio ir pradeda derėti 4-6 metų amžiaus. Soduose paprastai auginami stambiavaisiai kaštainiai. Specializuotuose [...]

OBELŲ SODINIMAS IR FORMAVIMAS

Kiekvienai obeliai skirkite 4 m2 dirvožemio ir sodinkite pagal schemą 2×2 metro. Obelis sodinkite tiesia linija iš rytų į vakarus. Obelų sodinimo „lysvės” aukštis 30 — 40 cm, o plotis — 80 cm. Laistymo takelių plotis — 60 cm. Patariama sodinti vienmečius obelų sodinukus. Pirmųjų augimo metų pavasarį nulinį sodinuko ūglį sutrumpinkite, palikdami jame tik [...]

KUO VERTINGOS KRIAUŠĖS?

Kriaušės turi 81,7 proc. vandens, 12,5-18,3 proc. sausų medžiagų, bendro cukraus 5,93-9,7 proc, rūgš čių – 0,08-0,24 proc. Kriaušės vertingos, nes jose gausu folio rūgšties, kuri skatina kraujodaros sistemos veiklą. Taip pat jose gana daug fenolinių junginių, kurie turi priešsklerozinių, priešuždegiminių savybių, stiprina kraujagysles. Taip pat kriaušės turi medžiagų, kurios varo šlapimą ir tinka nuo [...]

 

KAIP PASIRINKTI TINKAMĄ VAISMEDŽIŲ SODINUKĄ?

Neretai turguose tenka matyti, kaip pardavinėjami vaismedžių sodinukai: pundas rykščių, šaknys vos pridengtos, išdžiūvusios… Saulė ir oras greitai išdžiovina sodinukų šaknis: iš pradžių smulkias, o vėliau ir stambias. Jei sodinukų šaknys dar tik apdžiūvo, sodinuką galite išgelbėti, jei jį pamerksite vandenyje. O jei šaknys perdžiūvo, sodinuko išgelbėti nebeįmanoma. Nepirkite sodinukų, kurie neturi smulkių šaknų, o [...]

SENŲ MEDŽIŲ PRIEŽIŪRA

Senus vaismedžius rudenį būtina baltinti. Tuomet žiemą, kai būna prisnigę ir šviečia saulė, medžių kamienų neįkaitins nuo sniego atsispindėję saulės spinduliai, nes dieną ir naktį susidaro dideli temperatūrų skirtumai. Norėdami vaismedžius apsaugoti nuo kenkėjų, medžių kamienus apjuoskite lipniomis juostomis. Jos neleidžia mažųjų žiempsrindžių patelėms užlipti ant šakų, kur jos deda kiaušinius (paprastai spalio ar lapkričio pradžioje). [...]

Senų medžių atjauninimas

Jei senas vaismedis veda žymiai mažiau vaisių, o jo dar nenorite išpjauti, jį atjauninkite, apipjaustydami jų šakas ne mažiau nei dviem trečdaliais jų ilgio. Senas vaismedis ims sparčiai leisti jaunas atžalas. Dalį šių atžalų teks išpjauti, o kita dalis padės atstatyti šakų vainiką. Ataugančias atžalas taip pat reikia reguliariai trumpinti. Atjaunėjęs vaismedis po 2-3 metų [...]

 

Savos citrinos

Išimkite sėklas iš citrinų ir pasėkite jas į vazoną, kaip pomidorus, agurkus ar moliūgus. Sėti galima bet kada, kad ir viduržiemį, svarbu tik, kad substrato temperatūra būtų ne mažesnė nei 20ºC šilumos ir nestokotų drėgmės. Maždaug po mėnesio turėtų sudygti. Ūgtelėjusius daigelius reikia išpikuoti po vieną į atskirus vazonus. Per pirmus metus užaugs tik į [...]

Komentarų nėra

 

Nesužalokite medelių

Jaunų vaismedžių kamienai ploni, todėl jie dažnai pririšami prie kuolų. Dažnai pririšama ir pamirštama. Medelių kamienai auga, storėja ir, jeigu būna užrišta labai stipriai, apauga virvutę. Todėl reikėtų atminti, kad jeigu medį pririšote pie kuolo, po metų virvutę reikia nuleisti per sprindį žemiau, dar po metų – vėl sprindžiu žemiau. Žemaūgiai medeliai, kurie nuolat būna pririšti [...]

Laiku vaismedžius nupurkškite nuo kenkėjų

Prieš žydėjimą, kai pumpurai vos rausvi, nuo ligų obelis nupurkškite efektoriumi (5-10 g), chorusu (2 g/10 l vandens). Jei sode daug kenkėjų, ypač obelinių žiedgraužių, kartu su fungicidais įmaišykite ir vieno iš šių insekcidų: decio (4 mm), fastako (2 mm) arba kinmikso (2-3 ml/10 l vandens). Žiedgraužiai po žiemos išlenda, kai orai atšyla iki 9ºC. Geriausia [...]

Obelų ir kriaušių sodinimas

Sodinimo atstumai Sodinant obelis ar kriaušes reikia galvoti ne apie tai, kaip jie atrodo sodinimo metu, bet kaip jie atrodys užaugę. Dažname sode vaismedžiai pasodinami per tankiai. Jie suauga, sutankėja, vainikai kyla į viršų, o apatinės jų dalys apsinuogina. Blogėja vaisių kokybė, po medžiais dėl šviesos stokos nebeauga kiti augalai. Sodinimo atstumai priklauso nuo veislių ir nuo [...]

 
Array Spausdinti Array
Daržovės

peasPupelės – sodinimas, auginimas ir paruošimas

Laukinių pupelių iki šiol randama Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Pirmosios žinios apie pupeles randamos seniai 2800 m. prieš mūsų erą kiniečių metraščiuose. Jau tada Kinijoje pupelės buvo verdamos su ryžiais, kaip ir dabar tebeverda Indijos, Japonijos, Korėjos ir Filipinų salų gyventojai. Turima žinių, kad senovės romėnai pupeles augino 350 metais prieš mūsų erą, bet jas paprastai [...]

Gūžiniai kopūstai – sodinimas, auginimas ir priežiūra

Gūžiniai kopūstai Tai daugiausia Europoje paplitusi daržovė. Yra duomenų, kad europiečiai juos vartojo net 100 – 50 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Senovės Romoje kopūstus pateikdavo desertui po pietų ir buvo teigiama, kad jie ne tik maistas, bet ir vaistas nuo daugelio ligų. Kopūstais buvo gydomos odos, virškinimo, kepenų ir blužnies ligos, taip pat egzema, nudegimai, [...]

Agurkų ir pomidorų daigų auginimas

DARŽOVIŲ DAIGŲ AUGINIMO YPATUMAI Agurkų auginimas. Agurkų daigus ant palangių patariama auginti balandžio mėnesio pradžioje. Geriausia sėti 2 – 3 metų agurkų sėklas, nes iš pernykščių sėklų išaugę agurkų daigai užaugina pernelyg daug vyriškųjų (tuščių) žiedų, kurie neužmezga vaisių. Jei agurkų daigai pernelyg sparčiai auga, jų augimą sustabdysite, jei daigus paliesite superfosfato tirpalu: 10 litrų vandens [...]

Daržovių daiginimas namuose

Vasario mėnesį pats laikas ruoštis pavasario sėjai. Užsiauginti gerų pomidorų, agurkų, paprikų daigų nėra paprasta – reikia nemažai žinių, kruopštumo ir tam tikrų sąlygų. Tačiau pasisėję daržovių namie, tikrai žinome, kokį derlių turėsime, o įsigiję daigų turguje, neretai jaučiamės lyg katę maiše pirkę. Kiek pirkti sėklų Sėklų gausybėje lengva pasiklysti ir suklysti. Protingiausia pirkti žinomos, jau išbandytos [...]

Artišokas (Cynara scolymus)

Artišokas (Cynara scolymus) – daugiametis augalas, priklauso graižažiedžių šeimai. Daugelis artišoką lygina su dagiu: tokie patys dideli plunksniški lapai ir stambios kvapnios mėlynos žiedynų galvutės. Jos valgomos ir daugelio laikomos delikatesu. Virtas artišokas valgomas pirštais. Neprasiskleidę artišoko žiedai verdami prieskoniais pagardintame vandenyje apie pusvalandį, kol, truktelėjus pirštais, žiedlapiai lengvai atšoka. Tada jie laupomi vienas po kito [...]

Priešsėjinis dirvos ruošimas daržovėms

Priešsėjinis dirvos ruošimas daržovėms priklauso nuo sėjamos kultūros (daržovės) rūšies, dirvos mechaninės sudėties, ankstyvesnio jos paruošimo (arimo kokybės), meteorologinių sąlygų ir kt. Agrofizikai teigia, kad kuo mažiau dirvoje drėgmės ir maisto medžiagų, tuo sėklas supantys žemės trupinėliai turi būti mažesni. Tai taip pat svarbi sąlyga. Daržovių sėjai visos dirvos turi būti gerai išlygintos (lygiu paviršiumi), išpurentos, [...]

Apie žirnius

Žirniuose gausu baltymų. Plačiai auginami cukriniai žirniai, kuriuos galima valgyti su ankštimis, ir maistiniai, kurių galima vartoti tik sėklas. Maistinius (arba daržinius) žirnius reikia pasėti anksti, kai tik pradžiūva dirva. Žirnius patariama sėti saulėtoje vietoje ir derlingoje žemėje. 1 m2 dirvožemio patariama pasėti 80 — 120 žirnių sėklų. Žemaūgius žirnius patariama sėti tankiau, o aukštaūgius [...]

Daržo sėjomaina

Sėjomaina daržovių derlių vidutiniškai padidina 21 proc. Auginant daržoves sėjomainoje, sumažėja laukų piktžolėtumas, geriau iš dirvos išnaudojamos maisto medžiagos, augalai būna sveikesni, mažiau išplinta ligos ir kenkėjai. Be to, šeimininkui būna lengviau tvarkytis laukuose, taikyti vienokią ar kitokią atitinkamai kultūrai agrotechniką, derliaus apskaitą ir kt. Respublikoje diegiamos grynai daržų, daržo-pašarinės, specialios (pavyzdžiui, sėklininkystei vystyti) ir kitokios [...]

 

Tinkamiausi priešsėliai daržovėms

Daržovėms auginti tiek sėjomainoje, tiek nesėjomainoje, reikia parinkti tik gerus priešsėlius. Paprastai priešsėliai skirstomi į gerus, patenkinamus ir blogus. Priešsėlių blogį dažniausiai sukelia kultūrų atsėliavimas, mažai derlinga parinkta žemė, prastas tręšimas, pernelyg didelis piktžolėtumas ir kt. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI) atlikus plačius tyrimus paaiškėjo, kad: • mūsų gerai ir vidutiniškai sukultūrintose dirvose kopūstai gerai [...]

Kad pomidorų daigai neištįstų

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys pomidorų daigų ištįsimą – tai šviesa ir šiluma. Pomidorų sudygimui reikalinga aukštesnė temperatūra (22-25ºC), tačiau vėliau juos reikia auginti žemesnėje temperatūroje – apie 20ºC dieną ir 18ºC naktį. Kai daigų augimo metu oro temperatūra aukšta, o ir drėgmės pakanka, daigai ištįsta, jų stiebai būna ploni. Užaugę daigai būna nekokybiški, lepūs. Daigai tįsta ir [...]

 

Daržovių sėjomaina

Pastebėta, jog vienos rušies daržovės toje pačioje vietoje auginant kelerius metus iš eiles, jų užauginamas derlius tampa vis skurdesnis. Derlius prastėja todėl, kad vienos rūšies daržovės iš žemės pasisavina vienos rūšies medžiagas ir ją nualina. Norėdami nenualinti dirvožemio, augindami daržoves turite laikytis sėjomainos taisyklių. • Laikantis sėjomainos taisyklių, būtina atminti, kad po to, kai auginote daržoves, kurių [...]

Bulvių daiginimas

Daiginti atrinkime ne mažesnes kaip 50-80 g masės bulves. Šviesoje daiginamų bulvių daigai neištįsta. Patalpos temperatūra turi būti apie 12-15ºC. Jeigu patalpa sausa, bulves per savaitę 2-3 kartus apipurkškime vandeniu. Namų sąlygomis patogiausia bulves daiginti šviesą praleidžiančiuose plėveliniuose maišeliuose. Juose kas 10 cm padarykime 1,5 cm skersmens skylutes, kad patektų oras ir išeitų anglies dioksidas, susidarantis [...]

 

Gelteklė – prieskoninė daržovė

Jos dar vadinamos juodšaknėmis. Gelteklių skonis primena lazdynų riešutus. Gelteklės šaknys labai maistingos. Jose daug angliavandenių, baltymų, riebalų, 6,9 mg proc. vitamino C, 0,75 mg proc. vitamino B1 , 0,02 mg proc. vitamino B2. Taip pat daug kalio, fosforo, kalcio, magnio, geležies. Be to, gelteklės šaknyse yra rauginių medžiagų, asparagino, levulino ir kitų, kurios turi gydomųjų [...]

Pomidorų daigų pikiavimas

Kai pomidorų daigai užaugins antrąjį tikrąjį lapelį, juos reikia pikiuoti, persodinant į 10—12 cm gylio dėžutę, padalintą 7,5 x 7,5 cm skyriais į vazonėlius. Pikiuojamus pomidorų daigus reikia persodinti į tokį pat dirvožemio mišinį, kuriame sėjote ir pomidorų sėklas. Talpose dirvožemio priberkite, palikdami 2 — 3 cm tarpus nuo talpų viršaus. Į kiekvieną skyrių ar vazoną, [...]

Pomidorų daigų priežiūra

Jei pomidorų daigai augs šlapiame dirvožemyje, juos pažeis juodasis puvinys. Kol pomidorų daigai neužaugins pirmojo tikrojo lapelio, jų nereikia lieti, o reikia tik nupurkšti vandeniu. Vėliau daigus 1 kartą per savaitę reikia palieti kalio permanganato tirpalu ir medžio pelenų antpilu. * Jei ant pomidorų daigų pastebėsite pirmuosius ligų požymius, juos paliekite tamsiu kalio permanganato tirpalu. 10 [...]

Dėžių ir kitų talpų paruošimas pomidorų daigams auginti

Pasigaminkite ar įsigykite patogių dydžių dėžes, kuriose auginsite pomidorų daigus. Ant dėžių dugno suberkite smėlio ar medžio pjuvenų sluoksnį. Šias dėžes pasigaminkite suskirstytas 3 x 3 cm skyriais. Į šias dėžes dirvožemio mišinio priberkite ne iki pat viršaus, o palikite 3 cm tarpus iki dėžių viršaus, paliekite karštu kalio permanganato tirpalu. Kiekviename skyriuje, 1,5 cm [...]

Pirmosios daržovės šiltnamiuose

Kovo mėnesio pradžioje šiltnamyje jau galime sėti salotas, ridikėlius, krapus, pipirnę. Šiems augalams augti šviesos jau pakanka, o jei paspaus šaltukas, prireiks dar pašildyti šiltnamį. Kai 10 cm gylyje dirvos temperatūra įšyla iki 4-5ºC, pradeda dygti šilumai nereiklios daržovės. Kai temperatūra pasiekia 12-15ºC, salotos ir ridikėliai sudygsta po 4-5 dienų, o krapai – po 2 [...]

Morkų laikymas per žiemą

Morkas per žiemą geriausia laikyti patalpose, kuriose nuolatinė oro temperatūra yra 1ºC šilumos, o santykinis oro drėgnumas 90-95 proc. Be to, morkų šakniavaisius oras turi pasiekti saikingai, o saugyklose privalo būti įrengta ventiliacija. Prieš sudėdami morkas į saugyklas, jas pradžiovinkite, kelias valandas palaikę lauke, o lapus nupjaukite lygiai su šakniavaisio viršumi, kad negalėtų ataugti pumpurai. [...]

 

Kiek reikia sėklų?

- Morkomis apsėto 10 kv. m reikia 5 g sėklų. Sėklos beriamos į dirvą 0,5-1,5 cm gyliu. Lysvėje sėjama eilutė nuo eilutės per 20 cm. - Ridikėlių sėklų 10 kv. m reikia 20-30 g. Sėjami tarpueiliais kas 10 cm. - 200-250 g žirnių sėklų galima apsėti 10 kv. m plotą. Sėjami 20 cm tarpueiliais ir kas 4-5 [...]

 

Apie pomidorų sėją

Kada sėti pomidorus? Pomidorų sėjos laikas pasirenkamas pagal tai, kada ir kokiame šiltnamyje juos auginsite. Jei auginsite šildomame šiltnamyje, sėkite kovo mėnesio pradžioje. Jei nešildomas šiltnamis – kovo mėnesio viduryje ir vėliau. Sėklas geriau sėti į dėžutes – medines ar plastikines. Prieš sėją dėžutes dezinfekuokite kalio permanganato tirpalu. Jas pripildykite durpių ir rupaus smėlio mišiniu [...]

Pomidorų sėklų ir daigų ruošimas

Nuo kovo mėnesio pradžios iki kovo mėnesio vidurio daržininkai ima auginti pomidorų daigus, kuriuos vėliau augins polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose ar lauke. Pomidorų daigai išlieka daigūs 7 — 9 metus, tačiau geriausiai sudygsta, o vėliau gausiausią derlių užaugina praėjusių metų pomidorų sėklos. Pomidorų sėklų paruošimas prieš sėją Sėti reikia sveikas, vienodo dydžio, nedėmėtas ir nepažeistas pomidorų sėklas. Sėklų [...]

TINKAMIAUSIOS DARŽOVĖMS AUGINTI DIRVOS

Kiekvienai daržovių rūšiai būtina parinkti skirtingą dirvą. Tačiau priesmėlio dirvos bemaž tinka visoms daržovėms. Pavasarį jos greitai išdžiūsta, įšyla, lengvai įdirbamos, todėl jose gerai auga beveik visos daržovės. Panašias savybes turi prie upių, ežerų esančios ir aliuvinės dirvos. Šiose dirvose gerai dera morkos, petražolės, pastarnokai, svogūnai, porai, agurkai, aguročiai, moliūgai ir kt. Priemolio dirvos tinka visoms [...]

Svogūnų ir česnakų laikymas per žiemą

Svogūnus ir česnakus patariama laikyti sausoje, 18-24ºC šilumos patalpoje. Svogūnus ir česnakus atrinkite, o drėgnus – pradžiovinkite. Svogūnus ir česnakus patariama laikyti supintus į kasas arba po 20 kg sudetus į dėžes. Svogūnus ir česnakus taip pat galima suberti ant lentynų ne storesniu nei 30 cm storio sluoksniu. Net ir trumpą laiką svogūnų negalima laikyti [...]

Šparagai

Tai vertinga ankstyva daržovė. Atsiranda anksti pavasarį, kai dar maža kitų daržovių. Jauni šparagų ūgliai pjaunami neišlindę iš žemės ir nepažaliavę. Šparaguose yra ypač daug vitaminų – vitamino C daugiau negu pomidoruose. Šparaguose esantis asparaginas gydo podagrą, mažakraujystę, vandenligę. Tinka diabetikams. Konservuojami šparagai sveiki arba pertrinti, užpylus juos silpnu druskos tirpalu. Į konservuojamus pertrintus šparagus [...]

Raudonųjų burokėlių ir kierų šaknų laikymas per žiemą

Raudonųjų burokėlių laikymas. Ilgesnį laiką raudonuosius burokėlius patariama laikyti + 4 – 1ºC ir 90-95 proc. santykio oro drėgnumo sąlygomis. Raudonieji burokėliai gerai išsilaiko rūsiuose, kaupuose arba bet kuriose vėsiose patalpose. Prieš sudėdami į saugyklas, burokėlių šakniavaisius lengvai pradžiovinkite lauke, prieš tai nupjovę jų lapus. Taupydami vietą burokėlius galite laikyti supylę į krūvas arba į dėžes, [...]


Vaistai iš svogūnų sulčių

Svogūnuose yra eterinio aliejaus, flavanoidų, saponinų, vitaminų kompleksas, rūgščių, cukrų, mineralinių junginių – kalio, fosforo, daug vitamino C, todėl svogūnų sultys tinka sergant avitaminozės, gripu bei jų profilaktikai. Šių daržovių sultys naudingos ir sergantiems hipertonine liga, ateroskleroze, nes aktyviai mažina cholesterino kiekį kraujyje. Svogūnų sultys labai tinka slogai gydyti. Sultyse suvilgyti vatos tamponėliai 10-15 minučių palaikomi [...]


Porų sodinimas ir priežiūra

Porų sėklos sėjamos negiliai į purią žemę. Pasėjus reikia gerai palaistyti. Išdygsta per 20-30 dienų (taigi porų sėklas reikėtų pasėti jau kovo mėnesį). Stambūs porai išauga tik tuomet, kai daržovės auga pakankamai toli viena nuo kitos. Porus rekomenduojama sodinti 30 x 10 x 15 cm atstumu. Tankiai susodinti augalai konkuruoja dėl saulės šviesos, maisto medžiagų ir [...]


Svogūnų ropučių auginimas iš sėklų

Svogūnų sėklų auginimas. Pastaruoju metu daržininkai vis dažniau svogūnų galvas augina iš sėklų. Atminkite, kad svogūnai nepakenčia pavėsio, todėl lysves svogūnams auginti turite paruošti atvirose, saulėtose vietose. Svogūnus auginti patariama dirvožemyje, kuriame praėjusiais metais augo agurkai, aguročiai, moliūgai, kopūstai, ankstyvosios bulvės, pomidorai ar kitos daržovės, kurias praėjusiais metais tręšėte organinėmis trąšomis. Svogūnus patariama auginti šalia [...]


Salotinės cikorijos

Jų galima lengvai užsiauginti net sausio, vasario ir kovo mėnesiais ir papildyti šviežių daržovių kiekį tuo metu, kai jų ypač trūksta. Cikorijų gūželėse yra kalio, kalcio, magnio, natrio, kurių mažai tėra grūdų ir mėsos produktuose. Gūželėse, nors ir nedaug, bet yra ir vitaminų. Jos pasižymi specifiniu karčiu skoniu, kuris teigiamai veikia virškinimą ir kraujo apykaitą. [...]


Ridikėlius sėkite ten kur pernai augo pomidorai

Ridikėliai – šalčiui atsparios daržovės, tad jei jau geri orai – sėkite. Jiems tinka saulėta ir šviesi vieta. O jei norite užauginti gausų ridikėlių derlių, pasirūpinkite, kad jiems netrūktų drėgmės. Ypač sultingi ridikėliai užauga derlingoje žemėje, kur praėjusiais metais augo pomidorai ir agurkai. Ridikėlius geriau tręšti ne perpuvusiu mėšlu, o mineralinėmis medžiagomis. Šias trąšas į dirvožemį [...]


Ko reikia vaisiams ir daržovėms konservuoti?

Vaisius ir daržoves prieš konservavimą būtina švariai nuplauti, nuvalyti, o jei reikia, ir supjaustyti. Konservuotus produktus ir uogienės laikyti prireiks įvairių dydžių stiklainių, metalinių, stiklinių ar polietileninių dangtelių. Jei agurkus ir kopūstus rauginsite dideliais kiekiais, jums prireiks ir medinių statinių. Be to, specialių įrenginių jums prireiks iš vyšnių ir slyvų išimti kauliukus ir iš karto į kelias [...]


Pagrindiniai daržovių ir vaisių laikymo būdai žiemą

Šviežių vaisių ir daržovių sezonas yra trumpas, todėl žmonės, konservuodami, džiovindami, sūdydami ir marinuodami šiuos produktus išmoko žymiai ilgiau juos išlaikyti. Pagrindinis konservavimo tikslas – sudaryti netinkamas sąlygas vystytis mikroorganizmams, kurie negalėtų skatinti daržovių ir vaisių puvimo procesų. Iš džiovinamų augalinių produktų audinių pašalinama didžioji dalis skysčių, o likusios skysčių dalies (12-20 proc.) nepakanka, kad normaliai galėtų [...]


Kopūstų laikymas per žiemą

Kopūstų galvas per žiemą patariama laikyti patalpose, kuriose oro temperatūra svyruoja nuo 1ºC šalčio iki 1ºC šilumos, o santykinis oro drėgnumas siekia 90-98 proc. Rudenį, prieš šalnas, kopūstų gūžes reikia iškasti su šaknimis, nuskinti viršutinius, žaliuosius lapus, galvas kelias dienas padžiovinti, jas pakabinus skersvėjyje. Vėliau po 2 surištas kopūstų galvas reikia pakabinti, pritvirtinus prie rūsio ar kitų [...]


Svogūnų auginimo ypatumai

Dirva, kurioje auginsite svogūnus, privalo būti puri, joje negali augti piktžolės. Dirvą, kurioje auginsite svogūnus, reikia purenti ne giliau nei 4-5 cm. Jei dirvą purensite giliau, galite pažeisti svogūnų šaknis. Svogūnams reikia pakankamai drėgmės, todėl šias daržoves būtina reguliariai lieti. Ypač svarbu lieti, kai svogūnai augina laiškus. Svogūnus patariama lieti kas 20-30 dienų, o nusistovėjus sausiems [...]


Kad burokėlių šakniavaisiai užaugtų tinkamo dydžio

Maistui tinkamiausi jauni, vidutinio dydžio, ryškios spalvos, be sumedėjusių ir šviesios spalvos audinių, nesužeisti ligų burokėliai. Didesni kaip 14 cm skersmens šakniavaisiai ne tik mažesnes prekinės, bet ir maistinės vertės. Kad burokėliai užaugtų norimo dydžio, juos per vasarą patariama tręšti kelis kartus. Vieną kartą per vasarą burokėlius galima palieti druskos tirpalu (vienam kibirui vandens – vienas valgomasis [...]


Jei auginsite ankstyvuosius pomidorus

Norėdami ankstyvo pomidorų derliaus – jų sėklas daiginkite jau mėnesio pradžioje. Atrinktas pomidorų sėklas suberkite į marlės maišelį ir 15 minučių pamirkykite kalio permanganato tirpale. Išmirkytas sėklas kruopščiai praplaukite švariu vėsiu vandeniu. Pomidorų sėklas sėkite ne giliau kaip pusės centimetro gylyje ir užberkite plonu žemės sluoksniu, paliekite. Dirvožemio spausti nereikia. Pasėję pastatykite šviesioje ir šiltoje [...]

Juodųjų ridikų sodinimas

Šių ridikų tėvynė yra Egiptas ir Kinija. Pagal vegetacijos periodą jie skirstomi į ankstyvuosius, vasarinius ir vėlyvuosius. Pastarieji sėjami birželio viduryje ir pabaigoje. Užauga per 85-100 dienų, nebijo pirmųjų šalnų. Ridikai gerai auga giliai įdirbtoje priemolio dirvoje, sukultūrintame durpyne. Dirva turi būti puri ir ne per sausa. Sėklas reikia įterpti vos 2 cm gyliu, sudygusias [...]

Valgomasis salieras (Apium graveolens)

Valgomojo saliero laukinės formos yra kilusios iš Viduržemio pajūrio kraštų ir dabar aptinkamos visose Europos pakrantėse. Tuo tarpu tarp kultūrinių formų yra gausybė šakniavaisinių, lapkotinių ir lapinių veislių. Ši daug vitaminų ir prieskonių turinti darživė graikų ir romėnų virtuvėje bei liaudies medicinoje buvo žinoma nuo seno. Lapinis salieras, kaip ir lapkotinis salieras, nesudaro šakniavaisių, o išaugina [...]

Apie salotas

Salotos kaip daržovė atėjo į tarptautinę virtuvę iš Italijos, o tiksliau – iš senovės Romos, kurioje salotos buvo vienintelis patiekalas, kurį sudarė daržinė trūkažolė (endivija), petražolės ir svogūnai, paskaninti medumi, pipirais, druska ir actu. Taigi salotos buvo žinomos dar prieš 2500 metų. Tačiau tik XVI a. Pabaigoje – XVII a. pradžioje salotos peržengė Apeninų pusiasalio ribas [...]

Žalių daržovių salotos

Daržovės yra pagrindinis mineralinių druskų bei vitaminų šaltinis. Bet, kad žmogaus organizmas daržoves kuo naudingiausiai suvartotų, jos turi būti tinkamai paruoštos. Žalių daržovių salotoms gaminti tinka beveik visų rūšių daržovės: morkos, kopūstai, ridikėliai, ropės, griežčiai, agurkai, cukinijos, pomidorai, svogūnai, porai, žalieji žirneliai, petražolės ir kt. Netinka žalioms daržovėms tik tos daržovės, kuriose yra krakmolo arba karčiųjų [...]


Užteks ir dviejų agurkų daigų

Viename šiltnamyje auginti ir pomidorus ir agurkus negerai: vieniems reikia skersvėjo, kitiems ne. Tačiau šeimai šiltnamyje, jei tinkamai prižiūrėsime, pakaks ir dviejų agurkų daigų, kol užderės lauke. Lauke agurkus auginame negenėdami. O šiltnamyje be genėjimo apsieiti tiesiog neįmanoma. Paprasčiausias būdas yra toks. Centrinę virkštį leidžiame vis aukštyn, kol ši pasieks skersinę vielą. Prie pat žemės iš [...]

Kada sėti žiedinius kopūstus bei baklažanus, kad užaugtų pavasarį?

Žiediniai kopūstai gerokai lepesni už gūžinius kopūstus ir auga lėčiau. Paprastai jie niekuomet nesėjami tiesiai į lysvę. Jų daigai užauginami ant palangės arba šiltnamyje. Labai ankstyvam derliui reikėtų pasėti iki vasario pabaigos, į lysvę žiediniai kopūstai sodinami balandį, o derlius imamas vasaros pradžioje – birželio pabaigoje arba liepą (nelygu orai ir auginimo sąlygos). Kai kurių [...]

Dirva, kurioje augo pomidorai ir bulvės

Dirvoje, kurioje praėjusiais metais augo pomidorai ir bulvės, šiais metais gerai augs kopūstai, agurkai, agurkočiai, moliūgai, pupelės, žirniai, česnakai, raudonieji burokėliai, salotos, morkos, petražolės, krapai ir salierai. Jei augo agurkai ir patisonai. Dirvoje, kurioje praėjusiais metais augo agurkai, aguročiai ir patisonai, šiais metais gerai augs kopūstai, pomidorai ir bulvės. Jei augo morkos, krapai, petražolės ir salierai. [...]

Žirniai – sodinimas, auginimas ir paruošimas

Dėl žirnių kilmės vieningos nuomonės nėra. Vieni autoriai teigia, kad jie kilę iš Afrikos, kiti jų tėvyne laiko pietų Rusiją, Krymą, Kaukazą, Juodosios jūros pakrantes, Vidurinę Aziją, Indiją, Iraną ir Etiopiją, kadangi šiose vietose iki šiol auga laukiniai žirniai. Žirniai Šveicarijoje buvo auginami akmens amžiuje. Daug buvo auginama Senojoje Indijoje ir Senojoje Kinijoje, kur buvo laikomi [...]

 

Rūgštynės – sodinimas, auginimas ir paruošimas

Manoma, kad rūgštynės kilusios iš Vakarų Europos. Jos gerai buvo žinomos senovėje, bet plačiau paplito tik viduramžiais. XVI a. Prancūzijoje iš rūgštynių buvo gaminami padažai, verdamos sriubos, buvo vartojamos net karalių virtuvėje. 1682 m, anglų karaliaus Karolio II virėjas Žilis Rozas kepdavo pyragą, kurio įdarui vartojo ir rūgštynių sultis. Šiuo metu pas mus mėgstama rūgštynių [...]

Rabarbarai – sodinimas, auginimas ir paruošimas

Viduramžiais keliautojai vienuoliai rabarbarų iš Indijos atsivežė į Europą. Vakarų Europos šalyse rabarbarai pradėti auginti XVIII a. viduryje. Maistui vartojami rabarbarų lapkočiai, kuriuose nedaug vitaminų, tačiau gana daug vertingų mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo ir šiek tiek geležies). Lapkočiuose yra daug organinių rūgščių. Anksti pavasarį, kaip ir rūgštynėse, yra daugiau citrinos ir obuolių rūgščių, o [...]

Šparagai – sodinimas, auginimas ir paruošimas

Šparagai kaip kultūriniai augalai jau buvo auginami senovės Romoje. Pas mus šparagai daugiausia auginami darželiuose kaip dekoratyviniai augalai, nes jų šakutės labai tinka darant įvairių gėlių puokštes. Maistui vartojami jauni, dar neišlindę iš žemės, nepažaliavę ūgliai. Pažaliavę ūgliai sukietėja, apkarsta. Pastaruoju metu yra sukurta veislių, kurių galima valgyti ir pažaliavusius ūglius. Jaunuose šparagų ūgliuose yra žmogaus [...]

Krienai – sodinimas, auginimas ir paruošimas

Krienų tėvynė – Pietryčių Europa. Viduramžiais Vokietijoje krienai jau buvo auginami kaip daržovė. Šiuo metu jie vertinami visose pasaulio šalyse. Tarkuoti ir kulinariškai paruošti krienai labai tinka prie žuvies, kiaušinių ir šaltų mėsos užkandžių. Krienų dedama ruošiant salotas su burokėliais arba obuoliais, gaminant aštrius padažus. Krienų lapų arba šaknų dedama konservuojant arba marinuojant agurkus bei [...]

Prieskoninės daržovės

Dabartinės šeimininkės darosi kaskart išradingesnės, todėl nepasitenkina vien pagrindinėmis daržovėmis. Suradusios vietos prieskoninėms daržovėms auginti, verda aromatingesnes sriubas, gamina skanesnius sūrius, žuvies, mėsos ir daržovių patiekalus, verda kvapesnes, vitaminingesnes arbatas. Beveik visos prieskoninės daržovės turi ir gydomųjų savybių, todėl jas vartodami būsime sveikesni, stipresni, žvalesni. Yra didelis prieskoninių daržovių pasirinkimas: agurklė, bazilikas, čiobrelis, dašis, gelsvė, juozažolė [...]

Mangoldai – sodinimas ir priežiūra

Mangoldai pagal išvaizdą panašūs į valgomuosius burokėlius, tiktai jų šaknys šakotos ir lapkočiai bei lapai daug stambesni. Lapai, priklausomai nuo veislės, būna lygūs arba garbanoti, skiriasi ir spalva. Maistui vartojami lapkočiai ir lapai. Turi daug vitaminų. Lapai tinka vartoti praėjus 50-60 dienų po sėjos. Iš mongoldų lapų verdamos sriubos, valgomi troškinti, dedami į salotas, lapkočius [...]

Kopūstų sėja

Kad išaugtų stiprūs kopūstų daigai, negalima sėti per tankiai. 1m2 apsėti lauko lysvėje reikia daugiausia 2 g sėklos. Prieš sėją į dirvą sekliai įmaišoma daug drėgnų durpių. Tokioje dirvoje daigai suformuoja tinkamą šaknų gumulą, persodinti gerai prigyja ir puikiai auga. Sėjama taip, kad sėkla būtų apžerta tik 1cm žemės sluoksniu. Kol prasikals daigai, dirva nuolat [...]

Baklažanų sodinimas ir priežiūra

Baklažanų sodinimas Baklažanai — lepi, dar reiklesnė šilumai negu pomidorai ir paprika daržovė. Net ir švelnaus klimato juostose baklažanus reikėtų sodinti po stiklo ar plėvelės priedangomis, kad jauni daigai butų apsaugoti nuo lietaus ir būtų sudarytos palankios temperatūros sąlygos. Baklažanams sodinti skirta dirva turi būti humusinga, giliai įdirbta, su gerai laidžiu podirviu. Arti dirvos paviršiaus stovintis vanduo [...]

Krūminės pupelės – sėja ir priežiūra

Jei norite ilgesnį laiką imti krūminių pupelių derlių, birželio mėnesį sėkite keliais terminais. Patartina pasirinkti trumpą vegetacijos laikotarpi turinčias veisles. Pupelių tręšimas Gegužės mėnesį pasėtos krūminės pupelės, kol neužaugo tarpueiliai, dar kartą tręšiamos azoto trąšomis. Į 1m2 beriama 20- 30 g greitai veikiančių azoto trąšų. Kad ant lapų patekusios trąšos jų nenudegintų, patartina lysvių tarpueilius laistyti trąšų tirpalu. [...]

Žiediniai kopūstai – sodinimas ir priežiūra

Žiedinių kopūstų sėja Kad žiediniai kopūstai iki rudens spėtų suformuoti geras galvutes, sėti reikia iki birželio vidurio. Pasėjus nurodytu laiku, iki liepos pabaigos išaugs stiprūs daigai. Kadangi daigų reikia palyginti nedaug, sėti patartina punktyriniu būdu. Sėklos sėjamos 5X5 cm atstumu jspaudžiant po 2 sėklas į dirvą taip, kad jos būtų apžertos maždaug 1 cm žemės sluoksniu. Daigams [...]

 

Lapkotinių salierų sodinimas ir priežiūra

Lapkotiniai salierai aktyvaus augimo laikotarpiu turi būti tinkamai prižiūrimi. Kadangi šiuos salierus sodinti galima dar birželio pradžioje, kai orai jau gana karšti, didžiausią dėmesį reikėtų skirti drėkinimo darbams. Ir tada, kai daigai prigyja, salierų lysvė niekada neturi būti sausa. Dažnai laistant dirvos paviršiuje, ypač molio turinčioje žemėje, susidaro pluta, kuri neleidžia augalo šaknims pasisavinti reikiamą kiekį [...]

Agurkų tręšimas ir genėjimas

Agurkų tręšimas Pradėjusius megzti šiltnaminius agurkus reikia kartą per savaitę patręšti. Pirmas požymis, kad agurkai gauna nepakankamai maisto medžiagų, yra pašviesėję jauni augalo lapai. Dažniausiai agurkams neužtenka azoto, todėl juos patartina tręšti 0,3% azoto trąšų tirpalu. Kas savaitę kiekvienam augalui išpilama po 1—2 l tirpalo. Kad agurkai gautų visas reikalingas maisto medžiagas, iš jų ir mikroelementus, vieną [...]


Kokia turi būti šiltnamio temperatūra

Kad šiltnamyje agurkai gerai augtų, svarbu reguliariai laistyti ir palaikyti tinkamą oro temperatūrą. Šiltnamyje agurkų augimo metu maksimali temperatūra neturėtų būti aukštesnė kaip 32°C, minimali naktį 16 -18°C. Nedideliuose plėvele dengtuose šiltnamiuose saulėtomis dienomis oro temperatūra labai greitai pakyla aukščiau leistinos ribos, dėl to nukenčia augalo lapai, agurkai nustoja augti. Todėl saulėtomis dienomis, atsižvelgiant į oro [...]

Špinatai – sodinimas, auginimas ir priežiūra

Špinatų tėvynė – Senoji Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš Kaukazo. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais”. Europoje špinatai paplito Renesanso [...]

 

Krapai – sodinimas, auginimas ir priežiūra

Krapai nuo neatmenamų laikų visų žinoma ir paplitusi daržovė. Jų tėvynė – Viduržemio jūros rytinė pakrantė. Vakarų ir Šiaurės Europoje krapai paplito XVI amžiuje. Dėl malonaus aromato ir švelnaus skonio jie daug kur vartojami. Krapų aromatas priklauso nuo juose esančio gausaus kiekio eterinio aliejaus. Šviežiuose krapuose gausu vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, PP, fosforo, [...]

 

Lapinės garstyčios

Tai mažai paplitusi daržovė, tačiau derlingose ir drėgnose dirvose, ypač esant vėsiam orui, labai greit užauga. Maistui vartojami lapai, jie švelnaus skonio, kvepia garstyčiomis. Iš lapų gaminamos salotos, garnyrai įvairiems mėsos bei žuvies patiekalams. Nederlingose, sausose dirvose, ypač esant karštam orui, lapinės garstyčios silpnai auga, lapai darosi šiurkštūs, todėl rekomenduojama sėti anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje. [...]